kešenė

×kešẽnė (l. kieszeń, kieszenia) sf. (2) 1. Slm žr. kišenė 1: Pilnos kešenės sidabro pripiltos LTR(Kp). Man patinka tas berniukas, kur kešenėj buteliukas NS137. Kiauros kešenės nepripilsi Gdž. Kiek norėjau, valgiau, da ir kešenès prikrovė Dbk. Padabok, kad rasi kešenėlėj, tai rasi Sdk. ^ Ką jis pasako, tai nei kešenėn dėk, nei užantin kišk (nežinia, ar priimti už gera) Sb. 2. klojimo pasienyje paliekama vieta dėti javams, kurių mažiau pripjauna: Šiemet dvi kešenes pridėjau avižų Nč. Rugiai tep menki būdavo, kad nei kluono kešẽnės Nč. Kokios čia kešẽnės, kai rankovės – kiek čia lįs? Vlk. 3. įtaisymas miltams vogti, malant malūne, vogtuvai: Išsemk miltus iš kešẽnės Sv.

◊ į kešẽnę nedė́k negirk nevertai: Ir čia netiesus žmogus – nedė́k į kešẽnę Ėr.

kešẽnė nèneša trūksta pinigų: Mandrautų, tik kešẽnė nèneša Skr.